Įprastinė vaiko gyvenamoji vieta

Raktažodžiai: išvykti gyvenamoji vieta tėvas užsienis vaikas

Kas yra įprastinė vaiko gyvenamoji vieta?

Įprastinės gyvenamosios vietos sąvoka pakeitė anksčiau vyravusią nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką. Nei Hagos konvencija, nei Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų būti pripažįstama vaiko įprastine gyvenamąja vieta. Kiekvieno vaiko įprastinė gyvenamoji vieta nustatoma savarankiškai, atsižvelgiant į jo tėvų nuolatinę gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko gyvenamosios vietos deklaravimas nėra esminis elementas sprendžiant, kuri valstybė yra jo įprastinė gyvenamoji vieta. Vaiko neteisėto išvežimo ir (ar) laikymo atveju, vaiko įprastinė gyvenamoji vieta automatiškai nesikeičia. 

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti atsižvelgta tuo atveju, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų ir tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis bei sudaryti galimybę bendrauti su kitu iš tėvų.

Vaiko įprastinės gyvenamosios vietos sąvoka plačiau aiškinama Europos Teisingumo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. sprendime byloje Mercredi, C-497/10 PPU. Pagal šį sprendimą, Reglamento prasme, įprastinė vaiko gyvenamoji vieta atitinka vietą, kur vaikas tam tikru būdu integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką. Šiuo tikslu nagrinėjant kūdikio, kuris kitoje nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje, į kurią buvo išvežtas, su motina gyvena tik kelias dienas, situaciją, be kita ko, reikia atsižvelgti, viena vertus, į gyvenimo šios valstybės narės teritorijoje ir motinos persikėlimo į šią valstybę trukmę, teisėtumą, sąlygas ir priežastis ir, kita vertus, būtent dėl vaiko amžiaus, į motinos geografinę bei šeiminę kilmę ir šeiminius bei socialinius jos ir vaiko ryšius toje valstybėje narėje. Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą turi nacionalinis teismas, atsižvelgdamas į visas kiekvienam konkrečiam atvejui būdingas faktines aplinkybes. Tuo atveju, jeigu taikant minėtus kriterijus pagrindinėje byloje būtų padaryta išvada, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta, jurisdikciją turintis teismas turi būti nustatomas remiantis „vaiko buvimo“ kriterijumi reglamento 13 straipsnyje pavartota prasme. 

 

Reitingas: 0